Autorius: Georgijus, Levano brolis
Keliavom mes kartą iš Svanetijos į Kutaisį per Rachą ir prisiminiau, kad pakeliui yra kaimas, kuris vadinamas Khvanchkara. Hmm, turbūt ten parduoda skaniausią ir brangiausią vyną Gruzijoje, aš pamaniau! Tai reikia ten ir pirkti ne mažiau kaip litrą šio vyno! Važiuojam pro kaimą, žiūrim, stovi grupė vyrų, greičiausiai, vietiniai. Na, aš ir pasukau jų link automobilį. Paklausiau per langą: “Vaikinai, gal žinot kur galima nusipirkti Chvanchkara vyno čia”? “Ir kiek jūs norit pirkt?” – paklausė vienas iš jų. Aš tada pagalvojau, baliavot, tai baliavot: “5 litrus!”, – atsakiau. “Gerai, eime pas mane, aš parduosiu jums”, – sako jis. Oi, būčiau aš žinojęs, kaip visa tai baigsis! Pakilom kelis šimtus metrų gruntkeliu į to vyruko namus, dukrą palikau saugoti mašinos ir su pussesere Katie nuėjom į kiemą pas Datuniką – toks buvo savininko vardas. “Na” – sako jis, “Einam į rūsį paragauti vyno, gal nepatiks?”.
Einame į rūsį, o jame stovi medinė vonia iš didžiulio tuščiavidurio medžio kamieno, uždengta fanera ir audiniu, o virš jos skraido keletas mažų musių, kaip ir visada apie vaisius vasarą! Jis paėmė žarną, įdėjo į pilno tamsaus raudono vyno buteliuką ir ištraukdamas orą iš žarnos, įpylė pilną stiklinę vyno. “Aš negersiu”, – sakau. “Važiuoju!” O Katie visai negeria vyno. Sveikata neleidžia. “Kaip jūs pageidausit” – atsakė. “Puikus vynas, nors palikit automobilį ir apsistokit čia”. Nesusilaikiau, išgėriau visą stiklinę, klausdamas, kiek promilių yra leidžiama Gruzijoje? 0,3 – kaip pas mus, Lietuvoje. “Mes skubame, paimsim 5 litrus”, -sakau. Savininkas ištraukė iš dėžutės du plastikinius alaus butelius, kurių kiekvieno talpa yra 2,5 litro, ir pripylė vyno iš tos pačios žarnos. “Kiek?” – klausiu. “150 GEL”, – atsako! Wow! 50 eurų! Neblogai, 30 GEL už litrą! Bet niekur nedingsi, kada dar čia atkeliausi?! Ir vynas yra toks, kad nėra žodžių. Pagamintas, matosi, sau, o ne pardavimui.
Jis pridavė į vyno gamyklą visą toną už 7 gel/ kg, o iš antros padarė šį vyną. Kaip galėjo tokį stebuklą priduot į vyno gamyklą, aš stebėjausi. Štai kaip prasideda mūsų pokalbis, o Dato – toks iš tikrųjų yra šeimininko vardas, siūlo išbandyti dabar baltojo vyno “Rkatsiteli”, kuris reiškia “Raudonasis ragas”. Įdomu, kodėl tas vynas baltas? Jo žmona ir motina iš karto padengė stalą ant vyno bačkos rūsyje ir nuėjo. Prie mūsų prisijungė jo draugai, kaimynai ir tostai nesibaigė, jie siūlė mums likti iki rytojaus ir nors visą savaitę. Štai toks svetingumas! Iš automobilio atėjo mano dukra, nes nusibodo laukt. Po 2-3 tostų matome, kad Kutaisyje svečių namuose pas mano draugą Vakho būsime vėlai, ir jis vėl turės laukti mūsų iki nakties. Su dideliais sunkumais, praėjus 3 valandoms, mes pagaliau sugebame atsiplėšti nuo linksminančių naujų draugų ir tęsti savo kelią, beveik pamiršdami įsigytą vyną ir atvykdami vėlai vakare į Kutaisį. Tokia va Chvančkara!!! Kontaktus Datuniko – Rachoje taip vadina Davidus – turiu, jei ką😁😁😁😁😁
Parašykite komentarą