Šiame ture turėsite galimybę pamatyti ir aplankyti 70–80% Gruzijos garsiausių ir įspūdingiausių vietų. Ši maža šalis gali pasigirti įvairių kraštovaizdžių gausa: nuo sausų dykumų, drėgnų vešlių subtropikų iki Arkties klimato kalnuose. Pamatysite kvapą gniaužiančių vaizdų, aplankysite garsias istorines vietas, paragausite nacionalinių gruzinų patiekalų, degustuosite vyną, susipažinsite su vietiniais žmonėmis, jų tradicijomis ir kasdieniu gyvenimu.
Programa
1 diena
Mūsų kelionė po Sakartvelo prasideda Imereti regiono širdyje – Kopitnari oro uoste, esančiame netoli Kutaisio. Mūsų kelias veda iš Imereti regiono į pietino Sakartvelo regiono, vadinamo Samtskhe-Javakheti, kurortinį miestą Borjomi, kuris visame pasaulyje žinomas dėl mineralinio vandens. Mineralinio vandens gavyba ir pats kurortas pradėjo kurtis XIX amžiaus viduryje, po to, kai šis vanduo išgydė Gruzijos gubernatoriaus Jevgenijaus Golovino dukterį Jekateriną, o šis šaltinis buvo pavadintas jos garbei. Mieste aplankysime nacionalinį centrinį miesto parką, esantį gražiame 900 m ilgio tarpeklyje, kuriame yra šiltas Borjomi mineralinio vandens šaltinis. Nuo viršutinio plokščiakalnio krenta gražus krioklys ir einant toliau per parką, už poros kilometrų yra sieros vandens baseinas, kurio temperatūra siekia 35–40 laipsnių. Tęsiame kelionę toliau į pietus iki XII amžiaus Akhaltsikhe miesto ir aplankome XII amžiaus Rabati tvirtovę, kuri pradėta statyti 12-ojo amžiaus pirmoje pusėje. Jos statyba suteikė vardą miestui, kuris gruzinų kalboje reiškia „Naujoji tvirtovė“. Tvirtovė buvo atstatyta 2012 m. Ji užima 8 ha plotą, kurio dalis yra turistinė zona, o kita dalis – istorinė zona su citadele. Turistinė zona turistams atvira iki vėlumos, o istorinė – vasarą atidaryta iki 19.00 val., o žiemą – iki 17.00 val. Praleidžiame naktį Akhaltsikhe mieste.
2 diena
Kitą dieną tęsiame kelionę palei Mtkvari (Kura) upę, toliau į pietusTurkijos sienos link, kur netoli sienos yra vienintelis pasaulyje vertikalios uolos vienuolynas – Vardzia, pastatytas XII amžiuje. Vardzia pradėjo statyti karalienės Tamaros tėvas – caras Giorgi III ir pastatė jį kaip gynybinę liniją, nes iš šios pusės Sakartvelą nuolat puolė įsibrovėliai musulmonai, kurie nekentė mūsų stačiatikių šalies, plėšė bei prievartavo Sakartvelo žmones. Karalienė Tamara tęsė statybas po tėvo mirties, gynybinėje linijoje ji įkūrė vyrų vienuolyną, iškaltą giliai uolose ir nematomą iš išorės, turintį tris požeminius tunelius. Vardzia buvo urvų miestas su daugybe urvų, kuriuose vienu metu galėjo pasislėpti apie 50 000 tūkst. žmonių. Bet 1283 m. žemės drebėjimas sunaikino uolą ir urvai atsivėrė ir tapo matomi, po to juos ne kartą užgrobė Sakartvelo priešai. Netoli Wadzia yra dar vienas IX amžiaus urvų vienuolynas, vadinamas Vanis Kvabebi, kuriame urvai iškalti grubiau nei Vardzijoje. Taip pat aplankysime X-ojo amžiaus gerai išsilaikiusią Khertvisi tvirtovę, kuri stovi ant uolos Kura ir Paravani upių santakoje. Toliau mūsų kelias veda į rytus link Sakartvelo sostinės Tbilisio, o pakeliui aplankome senovinį urvų miestą Uplistsikhe, kuris pradėtas kurti maždaug prieš 12 000 metų. Išvertus iš gruzinų „Uplistsikhe“ reiškia Dievo tvirtovę. Susiformavus Iberijos-Rytų Gruzijos karalystei, jis tapo miestu-šventykla, pagrindiniu kulto centru, kurį klestėjimo metu sudarė 700 urvų. Atvykstame į sostinę Tbilisį, kurį V amžiuje suformavo karalius Vakhtangas Gorgasali. Funikulieriumi kylame į Mtatsminda kalną (Šventasis kalnas), iš kur atsiveria labai graži naktinio miesto panorama. Nusileidžiame į miestą ir aplankome turistinę miesto dalį. Nakvynė Tbilisyje.
3 diena
Trečią dieną lankome Tbilisio įžymybes ir pirmiausia apžiūrime pagrindinę Samebos (Šventosios Trejybės) katedrą, pastatytą 2004 m ant Šv. Elijo kalvos ir matomą iš viso miesto. Katedros pastatymo vietą pasirinko pats Sakartvelo patriarchas Ilja II. Katedra užima 5000 kvadratinių metrų teritoriją ir yra 68 metrų aukščio, be 7,5 metro padengto auksu kryžiaus. Apžiūrėję katedrą, senamiesčio gatvelėmis einame į XIII amžiaus Metekhi šventyklą ir prie paminklo Tbilisio įkūrėjui Vakhtangui Gorgasali. Šalia šventyklos buvo karališkieji rūmai ir citadelė, kuri saugojo rūmus. 1958 m. vykdant rekonstrukciją, skirtą Tbilisio įkūrimo 1500-osioms metinėms, šie rūmai buvo sunaikinti. Iš Metekhi šventyklos funikulieriumi pakylame į Narikala tvirtovę, pastatytą IV amžiuje prieš Tbilisio įkūrimą, anksčiau vadintą Shuris Tsikhe (Pavydėtina Tvirtovė), o pavadinimą Narikala (Narin Kala) tvirtovė gavo iš mongolų, kurie 13 amžiuje užėmė Tbilisį. Jis reiškia “Mažoji tvirtovė”. Tvirtovė buvo pakartotinai sugriauta ir atstatyta, tačiau ją vėl sunaikino 1827 m žemės drebėjimas. Po to ji stovėjo apleista iki 1990 m. pradžios, o 1996 m buvo atstatyta kartu su Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurią sukūrė Dovydas Statytojas po Tbilisio išlaisvinimo iš arabų 1122 m. (tuomet išplėtęs ir padidinęs ir pačią tvirtovę). Tbilisio miesto 1500 metų jubiliejui 1958 m. ten buvo pastatyta skulptoriaus Elguja Amashukeli sukurta Motinos Kartli (Motinos Gruzijos) skulptūra. Ji simbolizuoja gruzinų tautinį charakterį: kairiajame rankoje ji laiko vyno dubenį, kad pasveikintų tuos, kurie atėjo kaip draugai, o dešinėje – kardą tiems, kurie atėjo kaip priešai. Už Sololaki kalnagūbrio, ant kurio stovi tvirtovė ir Motinos Gruzijos statula, karališkojo sodo vietoje yra sukurtas botanikos sodas. Nusileidžiame nuo tvirtovės prie Abanosubani arba sieros pirčių – vietą, nuo kurios prasidėjo Tbilisio miestas. Būtent šioje vietoje iš žemės tryško karšto sieros vandens šaltinis, kurio vietoje buvo pastatytos garsiosios Tbilisio sieros pirtys. Toliau tęsiame žygį į tarpeklį, pavadinimu Legvtahevi (Figų Tarpeklis) iki krioklio Tsavkisistskali upėje. Toliau vaikštome siauromis senojo Tbilisio gatvelėmis ir mėgaujamės senais namais bei šventyklomis. Šiame nedideliame senamiesčio kampe yra daugybė skirtingų religijų šventyklų: musulmonų mečetė, žydų sinagoga, armėnų šventykla ir Gruzijos stačiatikių bažnyčios. Viena seniausių šventyklų yra Sioni katedra, pavadinta Siono kalno Jeruzalėje garbei ir pašventinta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų garbei. Ji buvo pradėta statyti VI pabaigoje ir baigta VII amžiaus pradžioje. Tačiau ši šventykla buvo sunaikinta arabų ir mes nežinome, kaip ji atrodė, o šios šventyklos vietoje, 1122 m. po Tbilisio išlaisvinimo iš arabų, karalius Davidas Agmashenebeli (Statytojas) pastatė naują katedrą. Katedra taip pat buvo ne kartą sunaikinta užpuolikų ir ne kartą atkurta, tačiau po restauravimo 1980–83 m. ji buvo atstatyta tokia, kokia buvo viduramžiais. Šventykloje saugomas Šv. Nino kryžius, su kuriuo ji atvyko į Sakartvelą ir Šv. Apaštalo Tomo galva. Šalia katedros yra dvi varpinės, viena sena – XV amžiaus, persų sunaikinta ir XX amžiuje atstatyta, kita pastatyta rusų 1812 m. Tęsdami kelionę po senamiestį, artėjame prie Taikos tilto ir Sakartvelo patriarchato, šalia kurio stovi pirmoji Tbilisio šventykla, pastatyta karaliaujant Dachi Ujarmeli, Vakhtango Gorgasali, padariusio Tbilisį Gruzijos sostine, sūnui. Iš pradžių šventykla buvo pašventinta Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo garbei, tačiau 1675 m. ji buvo pervadinta į Anchišati, garbei senovės Išganytojo ikonos, perkeltos iš Anchiski (Tao-Klardzheti) katedros, bandant ją išgelbėti iš turkų. Eksponatas laikomas Gruzijos valstybinio muziejaus aukso fonde, o jo kopija – šventykloje. Šalia šventyklos yra Rezo Gadriadze lėlių teatras, įkurtas 1981 m., su garsiuoju laikrodžio bokštu ir kavine. Toliau kylame į Laisvės aikštę, kuri viduramžiais vadinosi „Caravanserai“ (Viešbučio aikštė). Vėliau ji buvo pervadinta skirtingais vardais, sovietmečiu iš pradžių tai buvo Berijos aikštė, paskui – Lenino aikštė. Lenino paminklas buvo nugriautas 1990 m. rugpjūčio 28 d., o 2006 m. lapkričio 23 d. atidengtas Zurabo Tsereteli sukurtas laisvės paminklas, kuriame pavaizduotas Šv. Georgijus, užmušantis drakoną. Nuo aikštės prasideda pagrindinis miesto prospektas Šota Rustaveli, kuriame stovi Gruzijos valstybinio muziejaus pastatas, grafų Vorontsovų rūmai, Rustaveli vardu pavadintas kino teatras, Gruzijos parlamentas, buvęs Gruzijos SSR Vyriausybės rūmų pastatas (pradėtas statyti 1933 m., o baigtas statyti 1953 m., sudarytas iš dviejų pastatų, vienas iš kurių, pastatytas vokiečių karo belaisvių, stovi Šota Rustavelio prospekte), Kašveti bažnyčia, Šotos Rustavelio dramos teatras, Gruzijos operos ir baleto teatras, Mokslų akademija ir kiti pastatai.
4 diena
Šią dieną tęsiame kelionę į nuostabų Kakheti regioną, kuriame auga daugybė vynuogių veislių, iš kurių gaminamos visame pasaulyje garsių gruziniškų vynų rūšys. Pirmiausia aplankysime Kakheti kaimą, kuriame molinėse krosnyse, vadinamose „tono“, kepama gardi gruziniška duona „shoti“. Paprastoje gruzinų šeimoje stebėsime „shoti“ kepimo procesą ir ragausime su karvės ar avies sūriu bei, žinoma, visa tai užgersime puikiu naminiu vynu. Toliau mūsų kelias veda į regiono gilumą ir pakeliui sutinkame vis platesnes vynuogynų plantacijas. Kylame keliu į nedidelius kalnus, kuriuose stovi Bodbe vienuolyno kompleksas (jame yra Šv. Nino kapas), meilės miestas Sighnaghi, kurį juosia ilgiausia Gruzijoje beveik 4 km ilgio tvirtovės siena, ir iš kurio atsiveria nuostabi Alazani slėnio panorama. Už nugaros iškyla Didysis Kaukazo kalnagūbris ir matomi aukšti sniego ir ledynų padengti kalnai. Nusileidžiame kalnų keliu su serpantinais į Kakheti “širdyje” esantį miestą Gurjaani, kurio centre stovi paminklas Kareivio Tėvui, gruzinui, kuris išėjo į frontą ieškoti savo sūnaus, kovojusio Didžiajame Tėvynės kare. Tada kertame Alazani slėnį ir pačią Alazani upę ir patenkame į Kvareli miestelį, kuriame aplankysime seniausią Gruzijoje vyno daryklą, įkurtą 1535 metais ir kurioje buvo laikomas karališkasis vynas. Ši gamykla vadinasi „Kindzmarauli Corporation“. Čia dalyvausime ekskursijoje bei gruziniškų vynų degustacijoj. Pamatysime, kaip gaminamas vynas pagal senąsias gruzinų tradicijas didžiuliuose moliniuose stiklainiuose, palaidotuose žemėje, vadinamuose qvevri ir, žinoma, pagal europietiškas technologijas. Po to lankysimės gruzinų šeimoje, kur degustuosime pagal senąją gruzinų tradiciją paruoštą naminį vyną ir mokinsimės gaminti gruziniškus „Churchkhela“ saldumynus, kurie ruošiami iš vynuogių sulčių, sumaišytų su miltais ir graikiniais riešutais, bei Gruzijos nacionalinį patiekalą “Khinkali”. Ir, žinoma, koks gruziniškas stalas be šašlykų, keptų ant vynmedžio šakų? Be to, dalyvausime gruzinų tautinėje užstalėje su gruzinų liaudies dainomis, kurias atliks namo savininkas ir jo draugai. Po puikaus laiko vyksime į Telavi miestą, kurį apžiūrėsime kitą dieną.
5 diena
Ryte aplankysime Telavi miestą ir tvirtovę su karaliaus Erekle II-ojo rūmais ir miesto centre esančiu istoriniu muziejumi, taip pat apžiūrėsime gerai išsilaikiusį 900 metų senumo plataną Telavi centre. Susipažinę su istorine Telavi miesto dalimi, keliausime toliau per 1620 m aukščio Gombori perėją link senosios Gruzijos sostinės Mtskhetos. Pirmiausia pakilsime į VI-VII a. Jvari vienuolyną, stovintį ant kalno Aragvi ir Mtkvari (Kura) upių santakoje, kur šventoji Nino pastatė pirmąjį kryžių, o paskui nusileisime į patį miestą ir aplankysime XI a. Svetitskhoveli (Gyvybę teikiančio stulpo) katedrą, kuriame saugoma Jėzaus Kristaus tunika. Ją į Mtskhetos miestą atnešė žydas Eliosas, išpirkęs iš Romos kareivių Jeruzalėje po Jėzaus Kristaus nukryžiavimo. Katedroje yra daugybė šventovių. Mtskhetos miestas po sostinės perkėlimo į Tbilisį tapo patriarchaliniu miestu. Katedroje taip pat palaidota daugybė Gruzijos karalių ir didžiųjų karališkosios kilmės kunigaikščių, taip pat katalikų ir metropolitų. Apžiūrime senamiesčio gatves ir vietines parduotuves, kuriose prekiaujama gruziniškais saldumynais ir suvenyrais. Toliau važiuojame Gruzijos karo keliu į šiaurę link Stepantsminda (Kazbegi) gyvenvietės ir pakeliui grožimės kalnais bei apžiūrime vietines lankytinas vietas. Pirma mūsų stotelė yra prie Žinvalio rezervuaro. Labai gražus, apsuptas nuostabiu kalnų kraštovaizdžiu, rezervuaras, į kurį įteka dvi Aragvi upės. Viena iš jų yra Pshavo Aragvi, kuri teka gražiu tarpekliu iš Pshav-Khevsureti regiono kalnų, o antroji yra Baltoji Aragvi, šalia kurios eina Gruzijos karo kelias, kuriuo mes ir važiuojame. Kita stotelė yra prie XVII a. Ananuri pilies-tvirtovės, kurios vietoje anksčiau stovėjo XIII a. sargybos bokštas ir aplink kurį buvo pastatyta pilis, susidedanti iš dviejų cerkvių ir tvirtovės sienos su keliais bokštais. Kitas mūsų sustojimas yra „Tautų Draugystės“ apžvalgos aikštelėje, netoli nuo žiemos kurorto Gudauri. Iš jos atsiveria vaizdai į daugybę tarpeklių, kuriuose prasideda Aragvi upės ištakos. Pakylame į 2395 m aukščio Kryžiaus perėją ir nusileidžiame į Darial tarpeklį, kuriuo teka Tergi upė (Terekas). Pasiekiame Stepantsminda kaimą, kuriame gyvena vietiniai gruzinai, vadinantys save moheve (tarpeklio gyventojais).
6 diena
Ryte džipais vykstame į XIV a. veikiantį vienuolyną Gergeti Sameba, esantį 2200 m virš jūros lygio, iš kur, esant geram orui, atsiveria vaizdas į 5047 m aukščio Kazbego kalną ir kitas kalnų viršūnes. Toliau važiuojame link Gveleti, vietos, kur viename iš nuostabių tarpeklių, iš 20 m aukščio krinta gražus krioklys. Prasieiname pėsčiomis, fotografuojame gražius kalnų peizažus ir džipais pasiekiame Stepantsminda kaimą. Iš kaimo grįžtame Gruzijos karo keliu link Kryžiaus perėjos ir sustojame prie mineralinio, geležies prisotinto vandens šaltinio, trykštančio tiesiai iš kalno. Nusileidžiame nuo kalnų į Kartli slėnį ir važiuojame link Aukštutinio Imereti regiono į kalnakasių miestą Chiatura, kur kasama mangano rūda. Netoliese stūkso Katskhi stulpas – vieniša uola, ant kurios viršaus stovi IX – Xa. atsiskyrėlio vienuolynas. Kolonos papėdėje yra aktyvus vienuolynas, iš kurio laiptai veda į uolą. Uolos viršuje gyvenantis vienuolis jais pakyla į viršų. Toliau nusileidžiame nuo kalnų ir važiuojame link Kutaisio miesto. Čia aplankome 10-ojo amžiaus pradžioje pastatytą Bagrati III katedrą, stovinčią ant Ukemerioni kalno miesto centre. Taip pat pasivaikštome po Kutaisio centrą, kur aikštėje stovi labai gražus fontanas, sudarytas iš įvairių figūrų, kurios kadaise buvo auksinės (Kolchio karalystės laikais). Jos buvo rastos šiame regione archeologinių kasinėjimų metu. Nakvojame Kutaisyje.
7 diena
7-ą savo kelionės dieną mes važiuojame į šiaurę nuo Kutaisio į Racha-Lechkhumi regioną ir pakeliui aplankome XII amžiaus Gelati vienuolynų kompleksą – dvasinio ir mokslinio gyvenimo centrą, kurį pastatė garsiausias Gruzijos karalius Davidas Agmashenebeli (Davidas Statytojas), kilęs iš šių vietų. Tai yra didžiausias ir garsiausias Sakartvelo vienuolynas, kurį sudaro trys bažnyčios, akademija, varpinė, taip pat vyskupo namas ir vienuolių celės. Pagrindinėje Mergelės gimimo bažnyčioje, kuri buvo pradėta statyti 1106 m., buvo išsaugotos XII – XVII a. freskos. XIII amžiuje buvo pastatytos dar dvi Šv. Jurgio ir Šv. Mikalojaus bažnyčios bei trijų pakopų varpinė. Pagrindinėje šventykloje buvo palaidoti visi suvienytos Gruzijos ir Imereti karaliai, karaliavę po Dovydo Agmashenebeli. Pats karalius Davidas buvo palaidotas pagal savo valią prie įėjimo į vienuolyną, kad kiekvienas įeinantis į vienuolyną užmintų kojomis ant jo palaikų, taip, pasak legendos, karalius Dovydas atgailavo dėl savo išdidumo. Tliau mes tęsiame kelionę vingiuotais kalnų keliais ir pasiekiame kalnakasių miestą Tkibuli, kuriame kasamos anglys. Iš ten mūsų kelias veda į 1218 m aukščio Nakerala perėją, esančią ant 1565 m aukščio Tshradzhvari (Devynių kryžių) kalno. Pasak legendos, Dzirovani kaime Sopromadze šeimų berniukai mirdavo kūdikystėje, tad šio kaimo gyventojai paprašė Dievo, kad jų nebaustų ir padovanotų gyvybę Sopromadze šeimai. Ir Dievas davė jiems ženklą: į kaimą atskrido baltas balandis, gyventojai turėjo jį pasekti, ir ten, kur jis nutųps, pastatyti bažnyčią su 9 kryžiais. Žmonės pasekė šį balandį ir padarė, ką jiems liepė Dievas. Dabar šioje viršūnėje stovi 9 kryžiai, kurie primena tikėjimą ir vienybės jėgą, o iš pačios bažnyčios beliko griuvėsiai, tačiau žmonės visada aplanko šiuos kryžius birželio viduryje ir atneša dovanų bei sukalba kiekvienas savo maldą. Aukščiausiame perėjos taške yra aikštelė, iš kurios matomi Tkibuli miestas, Tkibulio rezervuaras, Kolčio lyguma ir Dzirulio kalnagūbris. Nuo perėjos nusileidžiame Racha regiono link, kuris visame pasaulyje garsėja savo Shovi kurortu ir „Khvanchkara“ vynu, gaminamu tik šiame regione. Leidžiantis žemyn atsiveria gražus vaizdas į Šaorio rezervuarą, kuris pastatytas ant Šaoros upės, Rioni upės intako, kranto ir yra viršutinė Tkibuli hidroelektrinės užtvankų kaskados užtvanka. Tęsiame savo kelionę per regioną ir sustojame prie XI a. Nikortsminda šventyklos, pastatytos karaliaus Bagrato III valdymo laikais, kuriame buvo įkurtas vyrų vienuolynas. 1534 m. vienuolynas sugriuvo, tačiau Imereti karalius Bagratas šventyklą atstatė. Tada jis buvo išpieštas iki šių dienų išlikusiomis freskomis. Už jo ribų yra įprastai atrodanti stačiatikių bažnyčia, kokių daug tuo laikotarpiu buvo pastatyta Gruzijoje, tačiau šios šventyklos vidus atrodo visiškai kitaip nei iš išorės ir daugiau niekur Sakartvele nėra panašių pastatų. Dabar šventykla restauruojama, tačiau ji yra veikianti ir į ją galima laisvai patekti. Toliau mūsų kelias veda į Ambrolauri miestą, kur vyksime į vieną iš gamyklų ir paragausime vietinių vynų. Pats miestelis yra 500 m aukščio slėnyje virš jūros lygio, iš visų pusių apsuptas kalnų, ant Rioni upės kranto, trijų kelių sankirtoje – į Oni, Tsageri ir Tkibuli. Pastaruoju mes atvykstame į miestelį ir toliau tęsiame kelionę link Oni miesto palei gražų tarpeklį. Iš Oni kelias kyla aukščiau esančio Shovi kurorto link, kuris yra 1600 m aukštyje ir yra žinomas dėl kelių skirtingų mineralinio vandens šaltinių. Iš Shovi atsiveria vaizdas į 4360 m aukščio kalną Mamisoni. Kiek aukščiau kalnuose teliuškuoja Ujiro (Bekraštis) ežeras. Grįžtame į Kutaisį.
8 diena
8-ąją kelionės dieną aplankome Prometėjo urvus, esančius netoli kurortinio miesto Tskaltubo. Tskaltubo kurortas yra žinomas dėl terminių mineralinių vandenų, kurių temperatūra siekia 35–37 laipsnius ir kurie gydo daugelį ligų: širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos, reumatines, odos ir kitas. Taip pat šioje srityje yra daugybė karstinių urvų, kuriuose buvo gydoma nuo plaučių uždegimo, bronchinės astmos, krūtinės anginos ir kitų ligų. Miesto centre yra didelis parkas, kuriame auga daugiau nei 100 rūšių augalų, aptinkamų Kaukaze. Prometėjo urvai sudaro tik 10-ąją dalį visų urvų, kurie vadinami Kumistavi. Lankytojams jie buvo atidaryti tik 2011 m., nors apie urvus buvo žinoma daugiau nei 20 metų. Sudėtinga išvalyti urvus nuo žemės ir akmenų, kad jie būtų tinkami lankyti. Toliau mūsų kelias veda į Zemo Svaneti (Aukštutinis Svaneti) kaimą Mestia. Pakeliui mes užvažiuojame į kanjoną, esantį netoli Martvili miestelio, kurio dalį apeiname pėstute takais ir tiltais, o likusią dalį praplaukiame valtimis. Tęsdami kelionę į šiaurės vakarus privažiuojame Zugdidi miestą. Tai yra Samegrelo-Zemo Svaneti regiono administracinis centras ir iš čia mūsų kelias kyla į kalnus, o mūsų pirmoji stotelė kalnuose yra aukščiausia Europoje, 272 m aukščio Enguri hidroelektrinė. Jos galia siekia 1300 MW, vidutinis metinis išdirbis siekia 4430 milijonų kWh,. vandens tūris yra 1110 milijonų kubinių metrų. Tai 6-oji pagal dydį ir apimtis hidroelektrinė pasaulyje. Toliau keliaudami po gražiausias regiono vietas, sustojame prie krioklio, kur surengiame mažą pikniką gamtos apsuptyje. Pakeliui sustojame gražiose vietose, kurių apstu šiame kelyje, taip pat pakelės restorane paragaujame vietinio patiekalo Kubdari. Tai miltinis patiekalas, kaip ir khachapuri, tačiau viduje, vietoj sūrio, dedama malta jautiena ir kiauliena, pagardinta daugybe prieskonių. Mūsų maršrutas vingiuoja tarp daugybės kalnų grandinių ir tarpeklių, iš kurių kalnų upės suteka į Enguri upę, palei kurią ir driekiasi mūsų kelias į Mestijos kaimą. Mestija yra istorinis, kultūrinis ir religinis Svanetijos centras, 1500 m virš jūros lygio ir 6 km ilgio. Anksčiau Mestijos centras buvo vadinamas Seti ir aplink jį buvo išsidėstę trys kaimai: Lagami, Lanchvali ir Lehtagi. Senovėje Seti buvo garbinimo vieta. Dabar čia yra centrinė miesto aikštė. Mestijoje pastatytas istorinis ir etnografinis muziejus, išsaugotas Margiani šeimos namas-muziejus, kuriame galima susipažinti su senovės svanų gyvenimu, alpinisto Michailo Khergiani namas-muziejus ir 9-ojo amžiaus Atsimainymo Cerkvė Lagami kaime. Mestijoje yra keli mineralinio vandens šaltiniai: vienas iš jų yra centre, o kiti trys – Malakhuri upės pakrantėje. Geru oru iš Mestijos galima pamatyti Tetnuldi kalną, kurio aukštis 4852 m. Ant jo 2014 m. buvo pradėtas statyti šiuo metu jau veikiantis slidinėjimo kurortas. Taipogi, 2011 m. ant Zuruldi kalnagūbrio, esančio 7 km nuo Mestijos, pastatytas ir atidarytas 2347 m aukščio Hatsvali slidinėjimo kurortas.
9 diena
9-ą dieną mes važiuojame džipais į žiemos kurortą Hatsvalį ir kylame funikulieriumi į viršutinę stotį, kur galima pasėdėti lauko kavinėje ir pasižvalgyti į nuostabius kalnų kraštovaizdžius. Toliau keliaujame į UNESCO saugomą kalnų kaimą Ušguli, esantį 2200 m aukštyje, kuriame yra išlikę senoviniai 9–10 a. sargybiniai bokštai bei senoji 9–10 a. Dievo Motinos bažnyčia, sanskrito kalboje vadinama Lamaria. Ušguli bendruomenę sudaro keturi kaimai: Zhibiani, Chvibiani, Chazhashi ir Murkmeli. Ušguli kaime šiuo metu gyvena 228 žmonės, apie 70 šeimų. Bažnyčia stovi ant kalvos virš Zhibiani kaimo, aptverta akmenine tvora, jos vakarinėje pusėje stūkso sargybos bokštas. Iš čia, esant geram orui, matomas 5193 m aukščio Šcharos kalnas. Tai ne atskiras kalnas , o kalnų masyvas. Grįžtame į Mestiją ir aplankome Margiani šeimos namą-muziejų, kuriame susipažinsite su senovės svanų gyvenimu.
10 diena
10 dienos rytą atsisveikiname su Mestija ir leidžiamės žemyn nuo kalnų tuo pačiu keliu, kuriuo ir atvykome. Nusileidžiame į Samegrelo regioną ir važiuojame link Adžarijos regione esančio Batumio miesto, pakeliui kirsdami dar vieną Sakartvelo regioną – Guriją. Mūsų kelias driekiasi palei pajūrį, tad kelionės metu galime stebėti Juodosios jūros kraštovaizdžius. Aplankome Batumio botanikos sodą, esantį ant Žaliojo kyšulio. Batumio botanikos sodą 1892 m. įkūrė rusų botanikas ir geografas, Charkovo universiteto profesorius Andrejus Krasnovas. Jis atidarytas 1912 m. lapkričio 3 d. Sodas užima 113 ha plotą ir yra laikomas didžiausiu sodu buvusioje SSRS. Šiuo metu čia auga daugiau nei 5000 augalų rūšių, iš kurių daugiau nei 2000 medžių ir krūmų, jį sudaro 9 floristikos skyriai: Užkaukazės, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Meksikos ir Viduržemio jūros. Apžiūrime gražiai apšviestą naktinį Batumio miestą su šokančiais fontanais, senais ir moderniais pastatais. Batumio miesto pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio Batus, reiškiančio “gilus”, dėl natūralaus Batumio įlankos gylio, kuris siekia 58 m, todėl laivai gali priplaukti prie pat prieplaukos Batumio uoste. Beveik 300 metų Batumis ir visa Sakartvelo pietinė pusė buvo Turkijos nuosavybė, todėl šis regionas nesivystė, o Batumis buvo kaimas, kuriame tuo metu gyveno apie 2000 žmonių. Po regiono išlaisvinimo iš turkų, Batumis pradėjo vystytis. Čia buvo pastatytas uostas, nutiestas naftotiekis iš Baku, pastatytos gamyklos ir viešbučiai. Sovietų Sąjungos laikais uostas buvo dar labiau plečiamas ir įgavo tarptautinę reikšmę. Po karo Abchazijoje ir laikinojo šio regiono praradimo, Adžarija pradėjo dar labiau vystytis. Saakašvilio prezidentavimo metu Batumyje ir Adžarijoje buvo investuota šimtai milijonų dolerių į kurorto teritorijos plėtrą ir šios investicijos tęsiasi iki šiol. To dėka Batumis yra gražus ir labai išsivystęs kurortinis miestas.
11 diena
11-os dienos ryte turime laisvo laiko poilsiui prie jūros. Toliau važiuojame link kalnuotos Adžarijos palei didžiausią Chorokhi regiono upę iki Makhuntseti, kur yra išlikęs vienas iš 25 gerai išsilaikiusių arkinių tiltų, pastatytų XII amžiuje karalienės Tamaros valdymo metu, ir per kurį eina didysis Šilko kelias iš Azijos į Europą. Taip pat čia yra labai gražus 50 metrų aukščio krioklys. Grįžtame į Batumį ir pakeliui sustojame vyno degustacijai „Adzhar“ vyno namų vyninėje, pastatytoje čia XVIII a. Čia gaminamas vynas iš vietinių vynuogių veislių. Po to grįžtame į viešbutį ir turime laisvo laiko, ilsimės prie jūros. Vakare vaikščiojame naktinėmis senamiesčio gatvelėmis, „Piazza Medea“ ir „Piazza“, kur yra daugybė atvirų restoranų su gyva muzika. Norintys gali pakilti funikulieriumi į Sputnik kalną ir mėgautis naktiniais miesto ir uosto vaizdais.
12 diena
Ankstyvą 12 dienos rytą vykstame į Kutaisi oro uostą.
Parašykite komentarą